Pradžia
en

Kas laukia 2021-2027 m. ES finansavimo laikotarpiu

Sritis (rubrika): Apžvalga

Tema: 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpis

Parengė: Projektų rengimo ekspertė Božena Kareivė

Europos Sąjungos (ES) investicijos, kurios planuojamos tam tikrais periodais, ženkliai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo. Kiekvieno periodo pabaigoje šalys narės sprendžia klausimą, kokias kryptis pasirinkti kitam laikotarpiui ir kiekvieną kartą laukia aktyvios derybos su Europos Komisija dėl konkrečių sąlygų. Sutarimas dėl naujo 2021-2027 metų periodo turi būti rastas artimiausiu metu - šalys narės jau suplanavo konkrečius prioritetus ir tikslus, kurių bus siekiama, tačiau Europos Komisija (EK) dar nėra patvirtinusi biudžeto ir visa finansavimo programa dar turės sulaukti patvirtinimo ir iš Europos Parlamento. Patvirtintas biudžetas, bus pradėtas vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d., ir jis bus pirmas toks 27 valstybių narių Sąjungai (neįtraukiant Didžiosios Britanijos).

2021–2027 metams EK siūlo 1 279,4 mlrd. apimties ES biudžetą, kuris sudarytų 1,11% ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Vertinant 2019 m. kainomis, Sanglaudos politikai siūloma skirti 330,6 mlrd. eurų, Bendrajai žemės ūkio politikai – 325,28 mlrd. eurų, ES infrastruktūros tinklų priemonei – 21,72 mlrd. eurų, Kaimynystei ir tarptautinio bendradarbiavimo instrumentui – 79,2 mlrd. eurų. Naujajame ES biudžete Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui numatoma skirti 490 mln. eurų.

2021 – 2027 ES daugiametė finansinė programa šiuo metu derinama EK. Lietuvai ateinantis finansinis periodas bus mažesnių apimčių – numatoma mažinti ne tik tematinių tikslų skaičių, bet ir ES investicijų finansinį paketą net 24 procentais – t. y. iki 5,6 mlrd. Eur. Be to, bus mažinamas bendras projektų finansavimo intensyvumas nuo 85 proc. iki 55 proc. Lyginant su šiuo metu besibaigiančiu finansavimo periodu, tikėtina, kad Lietuvos indėlis turės stipriai didėti – kitaip tariant, spaudimas nacionaliniam biudžetui išaugs. Be to, planuojama, kad PVM išlaidos iš esmės bus netinkamos finansuoti, išimtys galimos tik didesniems nei 5 mln. Eur. projektams.

PRIORITETAI NUO 2021 METŲ

Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) tampa vienu svarbiausių aspektų ir bus stiprinamas per tarpregioninių inovacijų priemones. Taip pat numatoma sukurti atskirą vienetą, kuris bus atsakingas už atokiausių regionų integraciją, skatinant tuo pačiu bendradarbiavimą už ES ribų. Planuojama, kad ETB sudarys penkios dalys:

  • tarpvalstybinis bendradarbiavimas;
  • tarptautinis ir jūrų srities bendradarbiavimas;
  • atokiausių regionų bendradarbiavimas;
  • tarpregioninis bendradarbiavimas;
  • tarpregioninės investicijos į inovacijas.

Komisija 2021–2027 m. laikotarpiu Europos teritoriniam bendradarbiavimui siūlo skirti 8,4 mlrd. eurų

Naujajai ateinančio laikotarpio Sanglaudos politikai EK iškelia naujas idėjas ir iššūkius –  ji turi būti moderni, dinamiška ir tolygi visiems regionams. Vienas iš pagrindinių tikslų naujam finansavimo laikotarpiui – supaprastinti procedūras ir padidinti ES investicijų veiksmingumą. 11 dabartinių teminių tikslų numatoma supaprastinti ir sujungti į 5 tikslus:

  • pažangesnė Europa – novatoriška ir pažangi ekonomikos pertvarka;
  • žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa;
  • geriau sujungta Europa – judumas ir regionų IRT jungtys;
  • socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
  • piliečiams artimesnė Europa – tvari ir integruota miestų, kaimų ir pakrančių rajonų plėtra ir vietos iniciatyvos.

Siūlomas būsimos sanglaudos politikos biudžetas – 330,6 mlrd. EUR.

Nauja Europos mokslinių tyrimų programa „Europos horizontas“ padės Europai likti pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų pirmūne - investicijos į mokslinius tyrimus leis Europai konkuruoti su kitomis išsivysčiusios ir besivystančios ekonomikos šalimis, užtikrinti būsimą klestėjimą savo piliečiams ir išsaugoti unikalų socialinį modelį. Naujai programai bus pasinaudota programos „Horizontas 2020“ sėkme ir planuojama skirti 97,6 mlrd. EUR. Programa ir toliau skatins mokslinių tyrimų kompetenciją ir skatins labiau susitelkti į inovacijas, pavyzdžiui, plėtoti prototipus, nematerialųjį turtą, žinias ir technologijų perdavimą. Naujai įkurta Europos inovacijų taryba bendraus su didelio potencialo ir radikalių inovacijų kūrėjais, siekdama išvesti Europą į pirmaujančias pozicijas inovacijų srityje.

Ateinančiame laikotarpyje išskiriama Europos miestų iniciatyva – t.y. nuoseklus požiūris į gebėjimų stiprinimą, novatoriškus veiksmus, žinias ir politikos kūrimą bei viešinimą. Tvari miestų plėtra tampa viena iš prioritetinių temų, kuriai numatyta skirti net 6 % Europos regioninio plėtros fondo lėšų, steigiant vietos vystymosi partnerystes bei naudojant įvairias priemones.

Bus sukurtas naujasis Europos gynybos fondas, kurio bendras biudžetas – 13 mlrd. EUR. Iš jo bus teikiamos ES finansuojamos dotacijos bendradarbiavimo projektams, kuriais siekiama skatinti technologijų naujoves ir bendradarbiavimą Europos saugumo srityje, kad ES būtų viena iš keturių didžiausių gynybos srities tyrimų ir technologijų investuotojų pasaulyje.

FINANSAVIMAS VERSLUI

2021 – 2027 metų finansavimo laikotarpyje didžiąją dalį paramos verslas tikėtina gaus finansinės inžinerijos priemonėmis t.y. paskolų, palūkanų kompensavimo, faktoringo ir pan. priemonėmis. Į subsidijų priemones galės pretenduoti verslas, kuris kuria inovacijas ir vykdo mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Verslui ES kelia dar didesnius iššūkius bendradarbiauti su Mokslo įstaigomis komercializuojant mokslo atradimus. Atsižvelgdama į sėkmingai įgyvendintas ankstesnes ES pavyzdines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, Europos Komisija siūlo būsimame ES biudžete numatyti didesnę – 114,8 mlrd. EUR – investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sumą.

ES parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatina skirtingoms mokslo sritims atstovaujančių mokslininkų grupių iš įvairių šalių bendradarbiavimą, kuris yra labai svarbus norint daryti esminius atradimus. Toks bendradarbiavimas padeda Europos Sąjungai įgyvendinti prioritetus, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, todėl įmonės bus skatinamos investuoti į ekologiškų ir aplinką tausojančių produktų kūrimą bei gamybą.

Naujoji Skaitmeninės Europos programa, kurios biudžetas – 9,2 mlrd. EUR, turės užtikrinti, kad skaitmeninė transformacija duotų naudos visiems Europos Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Šia programa bus skatinamos pažangios investicijos į itin našias kompiuterines sistemas, duomenis, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius. Ji padės dideliu mastu diegti skaitmenines technologijas visuose ekonomikos sektoriuose ir vykdyti skaitmeninę viešųjų paslaugų ir įmonių transformaciją

Šaltinis: https://ec.europa.eu/commission/publications/factsheets-long-term-budget-proposals_en

 

 KAIP PASINAUDOTI MŪSŲ EKSPERTINE PATIRTIMI

Jei turite daugiau klausimų dėl ES investicijų įdarbinimo ir norite gauti nemokamą konsultaciją, susisiekite su mumis: